2014-11-27 Šiaulių Universiteto bibliotekoje įvyko RESPUBLIKINĖ METODINĖ - PRAKTINĖ KONFERENCIJA „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas: realybė ir siekiamybė“.
Konferencijoje dalyvavo vaikų tėvai ir pedagogai iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, LR seimo ir miesto tarybos nariai, švietimo organizavimo strategai. Išsamesnė informacija apie įvykusią konferenciją, skaityti pranešimais ir nuotraukos pateiktos "Skaityti daugiau" priede. |
Konferencija ,, Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas: realybė ir siekiamybė“
2014 m. lapkričio 27 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje įvyko respublikinė metodinė praktinė konferencija ,,Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas: realybė ir siekiamybė“. Konferencijoje dalyvavo vaikų tėvai ir pedagogai iš Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, LR seimo ir miesto tarybos nariai, švietimo organizavimo strategai.
Konferencijos dalyvius sveikino LR seimo narys A. Mockus, seimo nario V. Simulik padėjėja R.Kvedarienė, Lietuvos autizmo asociacijos ,,Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Laura Lapienienė, miesto tarybos narys R. Snarskis, Švietimo skyriaus formaliojo ugdymo poskyrio vedėjas R. Marcinkus, ŠU Specialiosios pedagogikos katedros vedėja doc. L. Miltenienė.
Ypatingai reikšmingi, kartu ir jaudinantys mamų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimais, pranešimai: T. Jokubaitienės ,,Autizmo spektro sindromą turinčio vaiko ugdymi(si) socioedukacinėse aplinkose galimybės“, K. Vedeckienės ,,Vaiko, turinčio Aspergerio sindromą, ugdymo namuose ir mokykloje ypatumai. Problematika, darbų analizė, sprendimo būdai“, V. Vaitkevičienės ,,Vaiko (paauglio, suaugusiojo), turinčio autizmo spektro sutrikimą, elgesys viešumoje“. I. Muchanovės stendinis pranešimas ,,Vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimus, elgesio modeliavimas ir korekcija“.
Antroji konferencijos dalis organizuota, pritaikant ,,World cafe“ metodą. Pagal iš anksto parengtas temas konferencijos dalyviai pasiskirstė į grupes. Jie turėjo galimybę diskutuoti, išsakyti mintis visomis temomis. Komandos keitė diskusijų vietą, persiskirstydamos vis prie kitų stalų ir analizuodamos naujas temas. Diskusijų temos buvo penkios:
1. Autizmo spektro sutrikimų vertinimo keliai ir klystkeliai: kelias iki ir po vertinimo.
2. Ugdytinių elgesio modeliavimas ugdymo įstaigose.
3. Ugdymo tęstinumas ir bendradarbiavimas ugdant: tėvai – darželis – mokykla.
4. Aplinkinių reakcija į kitoniškumą – kaip su tuo tvarkytis?
5. Ugdymo įvairovė ir individualumas.
Konferencijos dalyviai diskusijose išsakė savo nuomonę apie vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, vertinimą, šių vaikų ugdymo įvairovę, elgesio modeliavimą, tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą, aplinkinių reakciją į kitoniškumą:
Mūsų visuomenė dar nėra pasirengusi priimti žmones su negalia kaip lygiateisius visuomenės narius. Autizmo spektro sutrikimai egzistuoja kaip „nematoma“ ar „netikra“ vaiko negalia.
Tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus, sunku pripažinti vaiko negalią. Tėvai išgyvena kaltės, pykčio, nerimo jausmus, dėl įvairiausių baimių pradeda vengti visuomenės ir izoliuotis.
Sudėtingas vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ypač nekalbančių, atpažinimas ir vertinimas. Medikai neskuba tiksliai įvardinti sutrikimo, tėvai praranda galimybę kuo anksčiau pradėti tinkamai ugdyti vaiką.
Sutrikimo įvardijimas neturi tėvams atimti vilties. Diagnozė – ne nuosprendis, o pagalbos kelių vaikui ir šeimai atvėrimas. Žinoti tiesą geriau, nei gyventi nežinioje.
Šeimos gydytojams būtina informacija apie autizmo spektro sutrikimų požymius, siekiant kuo anksčiau rekomenduoti tėvams atlikti visapusišką vaiko įvertinimą.
Tėvams trūksta informacijos apie įvairiapusių raidos sutrikimų turinčių vaikų vertinimo procedūrą (institucijas, specialistus, vertinimo metodikas, trukmę).
Internete, gydymo ir ugdymo įstaigose turi būti prieinama informacija apie autizmo spektro sutrikimus, anketos tėvams, padedančios anksti identifikuoti sutrikimą.
Sužinoję išvadą apie vaiko negalią, tėvai neretai negauna pagalbos, ypač pasigendama psichologo konsultacijų. Trūksta ugdymo įstaigų, galinčių teikti kvalifikuotą specialistų pagalbą.
Nėra vienos ugdymo įstaigos – specialiosios ar bendrojo ugdymo – tinkamos visiems vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų - kiekvienas atvejis individualus.
Ugdymo įstaigos turi būti pasiruošusios priimti ,,kitokį“ vaiką. Pedagogai, susidūrę su sunkumais, turėtų ieškoti ugdymo būdų, o ne skatinti izoliuoti vaiką nuo kolektyvo, renkantis ugdymą namuose.
Tėvai per mažai įtraukiami į ugdymo procesą, neklausoma jų nuomonės.
Labai svarbu ugdymo stabilumas ir sistemingumas, kvalifikuotų specialistų komanda. Būtina mokytojo padėjėjo pagalba.
Turi būti skatinama savanorystė, galėtų įsitraukti tėvai, universiteto studentai.
Būtinas ugdymo individualizavimas, nes vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, specialieji ugdymosi poreikiai labai skirtingi.
Ugdymo įstaigos neįgyvendina PPT teiktų rekomendacijų dėl vaiko ugdymo.
Tinkamo elgesio formavimo būdai, ugdant autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką, reikalauja nuoseklaus, pastovaus ir individualaus darbo.
Ugdytinių elgesio modeliavimo sėkmė priklauso nuo glaudaus, geranoriško, neuždelsto bendradarbiavimo tarp ugdymo įstaigos ir tėvų.
Dalis tėvų nepaiso pedagogų rekomendacijų.
Pasitikėjimu, pagarba, meile, supratimu grįsti santykiai yra tvirtas pagrindas galimai šių vaikų elgesio korekcijai.
Pedagogai galėtų plačiau dalintis sėkmės istorijomis dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Nepakankamai efektyvi duomenų apie vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius perdavimo tvarka vaikui keičiant įstaigą.
Būtinas visuomenės švietimas, nes būtent dėl nežinojimo ir „kitoniškumo“ baimės aplinkiniai nepriima šią negalią turinčių vaikų ir jų tėvų.
Tėvai, auginantys vaikus, turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, gali patys daug nuveikti. Būtina eiti į viešumą ir kalbėti apie tai, kas yra autizmo spektro sutrikimai, dėl kokių priežasčių tokie vaikai elgiasi „keistai“ ir mums „nesuprantamai“.
Konferencijoje buvo pristatyti septyni stendiniai pranešimai: Kauno abilitacijos centro psichologai T.Malvicė ir J.Razgulin ,,Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, elgesio modeliavimas ir korekcija“, specialiosios pedagogės A.Lukšienė ir V. Lacitienė ,,Struktūruoto ugdymo strategijos dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimus“, Panevėžio l-d ,,Pasaka‘‘ psichologė D.Kudžmienė ir logopedė G.Urbonienė ,,Kartu mes galim daug...“, Šiaulių PPT logopedė G. Musteikienė ir l-d ,,Eglutė“ logopedė S.Denikytė ,,Žaisti ir kalbėti mokomės drauge“. Šiaulių PPT logopedė A.Kušlienė ir l-d ,,Rugiagėlė“ logopedė A.Kulnickaitė supažindino su mokymo priemone ,,Spalva – daiktas- simbolis – žodis“. Specialistai dalinosi sėkmės istorijomis, kaip dirba su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Ilgametę darbo patirtį turinčios įstaigos dalinosi žiniomis, pateikė ugdymo būdus ir metodus, kurie skatina vaiko raidą.
Konferencijos dalyviams išdalintos atmintinės apie autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus ir paauglius, kurie sunkiau pritampa (turinčius Aspergerio sindromą). Apžvelgti autizmo požymiai, kurie reiškiasi socialinės sąveikos, bendravimo, interesų bei veiklos, motorikos savitumais, nurodytos pagalbos kryptys, pateikti patarimai tėvams, ugdytojams. Atmintines parengė Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė, psichologijos magistrė J.Urnikienė ir psichologas ekspertas A.Ališauskas.
Tėvų, pedagogų, švietimo skyriaus atstovų išsakytas mintis reziumavo doc. A.Ališauskas. Jis kalbėjo, kad vaiko gerovė ypač priklauso nuo jį supančių žmonių – šeimos narių, ugdančių pedagogų, visuomenės geranoriškumo, pakantumo ir išmanymo. Ugdyti vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimų, negalima išmokti iš knygų. Ugdymo sistemą turi kurti visi ugdymo dalyviai: tėvai, pedagogai, specialistai ir, svarbiausia, pats vaikas, kuris ,,diktuoja“ ugdymo turinį, formą ir būdus. Visi konferencijos dalyviai išreiškė nuomonę, kad tokio pobūdžio konferencijos turėtų būti tęstinės. Ieškantys visada suranda, kalbantys būna išgirsti, klausiantys randa atsakymus.
Pranešimai: